gyvenimas toks lengvas ir paprastas, kai per daug negalvoji, kai leidi vėjui taršyt palaidus plaukus, kai tiesiog eini, kai myli tuos, kurie pasiilgo, tuos, kuriuos palikai, tuos, kurie paliko, nes žinai – tavo širdis nukalta tyrai meilei. gyvenimas toks geras, kai esi laiminga viena, laiminga tarp kitų, laiminga čia, laiminga ten. gyvenimas įkvepiantis, tyras, žaismingas, kai nebijai išlaisvinti tikrąją savastį.

gyvenimas išties galbūt duotas kiekvienam skirtingai – vienam, kad mokyti, kitam, kad išmokti, vienam, kad duoti, kitam, kad pasiimti. man duotas, kad prisimerkčiau prieš saulę, šypsočiausi ir galvočiau.., galvočiau tiesiog kaip man gera. tokia esmė. visa kita mano gyvenime tik detalės.

kokia aš dabar laiminga. ir pagaliau vėl tikrai nuoširdžiai tai sakau kiekvieną dieną.

gera nubusti. lengva užmigti. ir tokia esmė.

ačiū tau, Aliaska. tu iš manęs vieną atėmei, bet daug daugiau davei.

tiesiog nuostabu, kad jau tris savaites gyvenu tarp tų pačių žmonių, toli nuo prabangos ir didmiesčių, kone kasdien dėviu tais pačiais drabužiais, bet man nieko netrūksta. visiškai nieko kol kas. dar keisčiau, kad nejaučiu to amžinai persekiojančio namų ilgesio. turbūt esu labai sava, savoj vietoj. o prisipažinsiu, vieną sekundę (daugių daugiausiai – dvi), kelios dienos prieš kelionę, buvau sudvejojusi ar nedarau klaidos išvykdama. nepadariau. kol mane lengvai paleidžia, palieka, nestabdo, tol laisvė yra mano didžiausia gyvenimo meilė.

ir aš šypsausi. šypsausi, kaip šypsosi laisvė.