Be kategorijos

ruduo. lyriniai nukrypimai.

susitngęs praeivis tuščiomis akimis žiūrėjo į ramią Neries vagą. buvo ruduo, pečius slėgė cepelinų spalvos dangus, o po kojomis šlamėjo geltoni, raudoni, rusvi, ryškūs, permatomi, sudžiuvę lapai. niekas jo nepaėmė už peties ir nepaklausė „kaip tu?“, kai atsisėdo ant suolelio ir nubraukė ašarą. atvirkščiai – šalia sėdėjusi žmogysta apsimetė nieko nepastebėjusi, atsistojo ir lėtai nukiūtino. jis sekė, kaip pamažu blėsta…

Skaitykite toliau

myliu tave, Lietuva!

(ne)pasiaiškinimas

praėjo savaitė Lietuvoje, o mano lagaminėlio ratukai vėl sukasi, rankose pasas, telefone bilietas. ir kiekvienas sutiktas draugas man prieš nosį prunkščia maždaug tą patį „taip tu ir pasiilgai Lietuvos; taip tu ir nustosi keliaut; taip tu ir norėjai sugrįžt.“ aš šypsodamasi bandau paaiškinti, kad kelionėmis nesiskundžiau niekada, bet pažadą daugiau niekad savęs neišgrūsti keliems mėnesiam, daviau labai tvirtą. bet sunku…

Skaitykite toliau

įžvalgos

mesk kelią dėl takelio

šiandien yra mano 64 diena Norvegijoje. per visą šį laiką papasakojau ne vieną savo nelengvos kasdienybės istoriją ir ne kartą išliejau širdį feisbuke. dar per visą šį laiką gavau nemažai palaikymo žinučių ir dažnai tą patį klausimą „kodėl tu ten kankinies? varyk namo!“ ir tai man padėjo suprasi, kad mes esame jau kitokia karta. mes jau nesame pasmerkę savęs kančiai,…

Skaitykite toliau

myliu tave, Lietuva!

Atviras laiškas Lietuvai

„Ką gi žmonės pagalvos?“ Kartais verta apie tai susimąstyti – galbūt išvengsi skausmo, prastų idėjų ir blogų įspūdžių kitiems. Tačiau atrodo, kad vienintelis dalykas, kurį tavo kaimynai / viršininkai / aplinkiniai daro, tai klausinėja šio klausimo bei nieko kito nepadaro. „Ką gi žmonės pagalvos?“   Šis klausimas yra Lietuvos vėžys Negaliu nusakyti kelintos stadijos. Gydytojas nesu. Tačiau šis vėžys piktybinis…

Skaitykite toliau

asmeniškumai

nieks neužgesins degančių akių

– Onute, nelaikyk tu to istorijos egzamino,- 12 klasėj prieš visus pasakė man istorijos mokytoja ir kai iš mano reakcijos pamatė, kad savo žodžiais nieko nepakeitė, pridūrė, – pasikalbėkim per istorijos modulį. per tą modulį ji visiems davė darbo, o mane pasikvietė į klasės galą ir pasiėmusi bet kurios klasės vadovėlį tiesiog atversdavo atsitiktinius puslapius ir liepdavo pasakot: metai, įvykis,…

Skaitykite toliau

asmeniškumai

11 kilometrų per toli. Norvegija

kai prieš metus išvykau į Aliaską, nepastebėjau, kaip prabėgo dvi pirmos savaitės. pamilau iš pirmo žvilgsnio ir žmones ir peizažus. o dabar tiksliai žinau, kad šiandien šešta mano diena čia, Norvegijoj. ir tik dabar pradedu nurimti. man čia rašo rašo mieli draugai ir beveik visi klausia to paties „tai ką tu ten tiksliai dirbi?“ čia nėra nieko tiksliai. kasdien kažkas…

Skaitykite toliau

įžvalgos

negėda jausti

šiandien pakalbėkime apie save labai silpnus ir su įvairiais jausmais. taip, žinau, kad smagu pasakoti ir skaityti apie tai, kokie mes stiprūs, kokie mes keliautojai, kokie užkariautojai, didvyriai, laimingi, atradę save, daug turintys, džiūgaujantys dėl mažų dalykų, besimėgaujantys įvairiomis malonėmis, kopiantys karjeros laipteliais, mylintys ir mylimi. bet šįkart – ne apie tai. šįkart apie tave, kuris kartais jaučiasi toks mažas, kad…

Skaitykite toliau

įžvalgos

(pri)imti gyvenimą

gyvenimas ne vien apie tai, kokie esame laimingi ir kas daro mus laimingais. gyvenimas ir apie tai, kad esame liūdni, susimastę, susikrimtę, bet tame nėra nieko blogo. ir ne visada mes siekiame būti džiugūs, ne visada norime būti gražūs, nes kartais norime tiesiog būti. aš mėgstu šypsotis, bet galbūt šiandien šypsojausi mažai, nes visai nesinori. norisi būti tyliai ir vienai.…

Skaitykite toliau

asmeniškumai

svarbiausias daiktas lagamine

pradėjau po truputį krautis lagaminą. bet tik todėl, kad aplink daugybė daiktų, kuriuos pirkau būtent kelionei. ypatingai daug visko – šuniui. net kažkaip pasijaučiau lyg tikrai būčiau ta mama, kuri pirma pasirūpino viskuo, ko reikės jos mažylei, o pati savo čemodaną susikraus paskutinę naktį, likus kelioms valandoms iki skrydžio ir aiškiai kažko pritrūks, kažką pamirš. buvau sau pasižadėjusi, kad daugiau…

Skaitykite toliau

asmeniškumai

pasmerkta laimei

šiandien pasiėmiau akademines atostogas. po kone savaitės praleistos su užtrauktais langais, gulint ant sofos, nusprendžiau vėl būti laiminga. ir tik padėjusi tą lemtingą parašą, pasijutau vėl savimi – ta, kuri gyvenimą pažįsta ne protu, o širdimi. nuo gegužės pirmos daug dirbsiu (aišku, kad ne pagal specialybę), bet tokio gyvenimo man dabar reikia, kad susigrąžinčiau tai, ką pamečiau. gyvenimas išties keistas.…

Skaitykite toliau