tai sveiki,

aš esu Ona ir čia prasideda mano blog’as, nes man patinka rašyti. prireikė laiko, kad tai pripažinčiau viešai. tokie jau mes dažnai esame – viską norime daryti geriausiai, todėl bijome net pabandyti. o aš kartą pabandžiau parašinėti feisbuke ir dabar nebegaliu sustoti, nes ties kažkuriuo momentu pasidaro nebesvarbu, ar patiks kitiems, ar ne per daug reiškiesi, nes atsipalaiduoji ir pradedi mėgautis. prieš porą savaičių po vienu tokiu feisbuko įrašu apsireiškė trys mieli žmonės ir vienas kitam paantrino – Ona, pabandyk sukurti blog’ą. kadangi žmonės buvo tikrai mieli ir net trys, tai aš esu čia ir, pripažinsiu, šiek tiek jaudinuosi.

pavadinau savo blog’ą rožine sriuba ne tik todėl, kad tai mano mėgstamiausias maistelis, bet ir skamba smagiai, žaismingai, šviesiai, kvepia saldžiai, primena vasarą, kai norisi tik dūkti ir džiaugtis gyvenimu. o va čia ir yra problemytė, kad šaltibarščius daug kas labai mėgsta, bet valgo tik vasarą. aš valgau kada noriu, visus metus. taip pat ir gyvenimu džiaugiuosi kiekvieną dieną, o daugiau ar mažiau dažniausiai priklauso visai ne nuo oro. man nėra šalčiausios metų dienos, nėra pilkiausios ar trumpiausios. viskas prasideda ir baigiasi viduje. ten gali palyti ir labiausiai saulėtą dieną, gali šviesti saulė pačią niūriausią. ten būna visko ir man tai įdomu parodyti, išrašyti, išbarškenti klavišais. todėl čia rasite kažką apie džiaugsmus, paklydimus, tikrąjį skonį, ieškojimus, pergales, kartais avižinę košę su cinamonu ir šilauogėmis, kartais levandų kvapo pyragėlius, kartais rūgštesnės kavos, kartais kelionių laiku, visada meilės.

Tik sau

 

ona