ir tada tu netenki amo. ir tada tu supranti, kad žodžiais čia neapsakysi, o fotografuotais paveikslėliais neperteiksi. gali žinoma pabandyti, bet vargu bau, vargu bau… ten, maždaug dvi su puse valandos nuo didžiausio Aliaskos miesto, kažkur prie greitkelio, stovi medinis namukas. jis šiaip jau prisistato, kaip Grand View Cafe & RV Park (kavinė/restoranėlis su įspūdingu vaizdu), kuriame galima pusryčiauti, pietauti…
mano kelionė į Aliaską truko tikrai gan ilgai: pora dienų Kopenhagoj, per kurias supratau, kad artimiem žmonėm pasakyti sudie kartais vis dar taip pat sunku, kaip ir prieš daugelį metų (o jau maniau, kad išmokau…); beveik para praleista Toronto oro uoste tampantis su dviem lagaminais, didele rankine ir su ta dar šiek tiek sudaužyta širdim, kurioj darsyk viskas susimaišė, persipynė,…
šiandien baigiau rašyti ir išsiunčiau paskutinį šio semestro rašto darbą. liko tik vienas egzaminas, kuris dar toli toli, gegužės pabaigoj, nuotoliniu būdu ir visai negąsdinantis. šiandien atsakinėju interviu vienam žurnalui. nu ir ką jūs man. pačiai nesitiki. šiandien pasidariau pietus dėžutėje ir išėjau valgyti į parką. dabar geriu šaltą kavą ir ramybė mane apgaubia kvadratu. sėdžiu po eukaliptais, medžiais išstypusiais…
kai būni svečioj šaly ir ateina Kalėdos, Velykos ar kokia valstybinė šventė, tai širdį dažniaus spusteli stipriau. prieš kelis metus viena sutikau Kūčias Portugalijoj. būtent tąsyk, kaip niekad ilgai ruošiausi ir rūpinausi, kad tą vakarą viskas būtų kaip namie. šįkart Velykoms tiek nesistengiau, bet vis dėlto, paskutinę akimirką parduotuvėje į pirkinių krepšelį įsimeti raudonų dažų kiaušiniams, vis dėlto ryte velkiesi…