asmeniškumai

kai link tavęs parvaro trys briedžiai

šiandien laisvadienis, o aš kaip visada keliuosi penktą ryto, lėtai susiruošiu, pavalgau, nueinu į savo darbą, (bet šįkart tik kavos) ir galiausiai stoviu kelyje. viena mašina pralekia kartu su vėju, antra mašina pralekia kartu su vėju. tik pradedu pėdinti priekin (nes o ką čia stovėt ir nykščiu mojuot), pamatau, kad antroji jau sukasi atgal, matyt, pasigailės ir prigriebs mane. vos spėju šyptelt dėl tokios greitos sėkmės ir sustingstu – į mane iš kitos kelio pusės bėga briedė su dviem briedžiukais. tai buvo labai keista akimirka mano gyvenime. pirma mintis buvo „o briedis!“, bet antra mintis buvo „su briedžiuuuuukais!!!!“ galvoje spėjo nuaidėti dešimtis kartų skirtingiems žmonėms užduotas tas pats klausimas „nu bet kaip briedžiai gali būt pavojingi, jie atrodo taikūs žolėdžiai gyvūnai“ ir dešimtis kartų gautas tas pats atsakymas „šiaip tai taip, bet kai jie su jaunikliais jie gali būti labai agresyvūs ir dažnai puola“. aš sustingusi stoviu vaiskioje ryto saulėje, į mane bėga briedis (su briedžiukais!!!) ir važiuoja mašina – kas greičiau? turbūt ta didžiulė amerikietiška mašina šiek tiek pridėjo savo, nes briedžiai perbėgo per kelią kokie du metrai – metras nuo manęs (esu atsilupus atstumų susivokime, bet pajutau net tą lengvą oro virptelėjimą jiems praskuodžiant), ir čia pat, jau man prieš akis, atsidaro mašinos langas – „ČIA BUVO KAŽKAS TOKIO!“ sako akis išpūtęs amerikonas ir po to pakartos tai dar keliolika kartų per visą kelionę. tai va, pasirodo, kad du jaunikliai briedžių pasaulyje retenybė, o tada dar tas vaizdas kur mergina šypsosi kažkur vidury greitkelio Aliaskoj ir link jos bėga briedis su dviem briedžiukais, paliko neišdildomą įspūdį net laukinėj gamtoj užaugusiam daug visko mačiusiam aliaskiečiui. sakė, kad čia jau man taip pasisekė, kad tikrai turėčiau švęst.

tai tikrai buvo labai keistos kelios akimirkos mano gyvenime.

esu gyva ir laiminga.
manau, kad šiandien esu šimtą kartų gyvesnė ir laimingesnė nei vakar.
nemanau, kad trys briedžiai pakeitė mano gyvenimą, kurį visada vertinau ir mylėjau.
bet manau, kad trys briedžiai privertė jį vertinti ir mylėti dar labiau.

mano trapus gyvenime, atsiprašau už visus rizikingus sprendimus, bet turiu nuotykių trokštančią sielą, esu tikrai pasiutus ir matyt reiktų sunormalėt…

užtat visa likusi diena buvo nuostabi ir rami. turbūt viena geriausių ir įsimintiniausių šią vasarą. pagaliau nusiboginau iki paties Ankoridžo ir praleidau laiką mieloj savo pačios kompanijoj. pagaliau liaudiškai tariant „kultūrinausi“, nes vien gamtos grožiais ir didybe nepasisotinsi visgi. bent jau mano visos kūno ląstelės tikrai buvo pradėjusios žūtbūtinai reikalaut muziejų, galerijų, miesto gatvių ir parkų. gavau ir užsikroviau ateinančiai savaitei. tada vėl lėksiu paskui nuotykius. o gal nuotykiai lėks paskui mane. matysim. tai tiek šįkart, mieli bičiuliai.

Ona

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *