pasaulis

11 kilometrų per toli. Norvegija

kai prieš metus išvykau į Aliaską, nepastebėjau, kaip prabėgo dvi pirmos savaitės. pamilau iš pirmo žvilgsnio ir žmones ir peizažus. o dabar tiksliai žinau, kad šiandien šešta mano diena čia, Norvegijoj. ir tik dabar pradedu nurimti. man čia rašo rašo mieli draugai ir beveik visi klausia to paties „tai ką tu ten tiksliai dirbi?“ čia nėra nieko tiksliai. kasdien kažkas…

Skaitykite toliau

pasaulis

kelionė į Valdez: susitikimas su lokiu ir kiti smagumynai

su kokia šypsena iš namų išeina žmogus, kuris turi vieną visiškai laisvą dieną per savaitę, bet nusprendžia ją praleisti geriausiai, kaip tik gali? su tokia: ir čia rimtai, nei aš noriu pasigirt kokia esu faina (nes turbūt daug kam visai nesu), nei koks gražus mano gyvenimas (nes svetimas gyvenimas mažai kam išvis rūpi iki smulkmenų), nei, kad esu bais miela…

Skaitykite toliau

pasaulis

kai link tavęs parvaro trys briedžiai

šiandien laisvadienis, o aš kaip visada keliuosi penktą ryto, lėtai susiruošiu, pavalgau, nueinu į savo darbą, (bet šįkart tik kavos) ir galiausiai stoviu kelyje. viena mašina pralekia kartu su vėju, antra mašina pralekia kartu su vėju. tik pradedu pėdinti priekin (nes o ką čia stovėt ir nykščiu mojuot), pamatau, kad antroji jau sukasi atgal, matyt, pasigailės ir prigriebs mane. vos…

Skaitykite toliau

pasaulis

Aliaska: vidury niekur nėra nuobodu

šiaip tai pastebėjau, kad kuo toliau, tuo gal darausi nuobodesnė kitiems – su savo kėlimaisis penktą ryto ir ėjimais rašyti, skaityti į lovą vos pradėjus vakarėti; su savo užsibrėžtais dienos tikslais, kurių nuosekliai laikausi; su savo dažnu entuziazmu būti geriausia bet kokiam darbe, net jei esu tik ta indus nurinkinėjanti mergina restorane. žodžiu, dažnai į mane pažiūri tokiu žvilgsniu, lyg…

Skaitykite toliau