Be kategorijos

ruduo. lyriniai nukrypimai.

susitngęs praeivis tuščiomis akimis žiūrėjo į ramią Neries vagą. buvo ruduo, pečius slėgė cepelinų spalvos dangus, o po kojomis šlamėjo geltoni, raudoni, rusvi, ryškūs, permatomi, sudžiuvę lapai. niekas jo nepaėmė už peties ir nepaklausė „kaip tu?“, kai atsisėdo ant suolelio ir nubraukė ašarą. atvirkščiai – šalia sėdėjusi žmogysta apsimetė nieko nepastebėjusi, atsistojo ir lėtai nukiūtino. jis sekė, kaip pamažu blėsta…

Skaitykite toliau

Be kategorijos

tik bijok nemylėt

mes tiek daug sau leidžiame gyvenimuose, mes daug kuo švaistomės, mes pasiduodame kartais mažoms, kartais didelėms pagundoms, nes tikime, kad tik sykį čia duota būti. tik taip dažnai draudžiame sau tiesiog pamilti, tik nesišvaistome meile. net tie bebaimiai ir narsiausi, kurie šoka su parašiutais ir net tie rizikuojantys iki galo kur jau rytui auštant šukėm paleidžia viskio stiklinę ir deda…

Skaitykite toliau