įžvalgos

10 patarimų, kaip sužavėti vyrą

aš drįsčiau sudvejoti, ar viskas gerai tavo gyvenime, jei tu rimtai patikėjai, kad čia rasi tuos rimtus 10 patarimų. aš nuoširdžiai juokiuosi iš visų tokių antraščių ir jau seniai praėjo tas metas, kai bandydavau pati išgooglinti tokią gyvenimo išmintį. visos laimingiausios poros, kurias pažįstu, yra laimingos tik dėl to, kad du laimingi žmonės, kuriems buvo gera gyventi atskirai, kurie gyveno gražius gyvenimus, buvo pilni meilės pasauliui, kurie turėjo savo aistras ir pomėgius, sutiko vienas kitą ir intuityviai panoro toliau eiti kartu, prisitaikant ir apsigludinant, bet neprarandant savęs. todėl 10 patarimų galėtų nebent būti:

1. skaityk, bet tuo perdėtai nesigirk, nes kai tikrai skaitai nėra nei laiko, nei noro girtis, kad skaitai (geriau papasakok, ką perskaitei);
2. turėk svajonių ir tikslų, kurie nebūtų vyras ir vaikai, kuriuos gali pasiekti ne sėkmės, o darbo vedina;
3. mylėk kiekvieną gyvenimo dieną ir tikėk meile;
4. žiūrėk į save veidrodyje ir šypsokis;
5. juokis daug, garsiai ir nuoširdžiai, o šok laisvai ir dažnai;
6. domėkis visais dalykais, kuriais nori domėtis;
7. mesk sau iššūkius, nuolatos tobulėk;
8. gyvenk sveikai, bet nebruk savo gyvenimo būdo kitiems;
9. neviešink visų tų „forever alone“, „Johnny Depp <3 ” ir kitų amžino „I’m single“ demonstracijų, kuriomis desperatiškai rėki apie vienatvę;

10. nieko nesitikėk ir nereikalauk iš kitų žmonių, nenorėk jų pakeisti, tiesiog būk su jais ir domėkis jais, nebijok duoti, be tiesioginio noro gauti atgal.

juokingiausia, kad 10 patarimų jums davė ta, kuri gyvena su šuniuku ir katinu. tačiau matydama aplink desperacijos apimtas drauges, kurioms „nėra normalių vyrų“, kurios „eis į vienuolyną“, kurios „įsivaikins“ nors joms dar tik kokie 27 ir jos neturi antros pusės, kurios „geriau gyvens vienos, nes taip patogiau“, kurioms „išvis nieko nereikia“, man kažkaip apmaudu, nes išradingesnių pareiškimų darosi sunku ir besugalvoti. vietoj to, kad tiesiog gyventi ir realizuoti save įvairiose veiklose, mylėti tai, ką turi, leisti laiką su brangiais žmonėmis, mes kartais renkamės nuskriaustojo, bet stipriojo poziciją, kuris visiems dar įrodys, kad jam nieko ir nereikia. „o gal kažkas su manimi negerai?“ dar klausiame. taip, negerai – tu nori visko čia ir dabar, tu galvoji, kad tik sudėjęs visas varneles prie savo gyvenimo tikslų, pajusi laimę, tu pro akis praleidi tikrąjį gyvenimą ir nė nepajunti jo saldaus skonio, tu nesupranti, kad ne viską gyvenime gali suplanuoti ir būtent tame ir slypi visas žavesys.

aš visai nenoriu kažko supykdyti ar įžeisti. galų gale, juk šitas įrašas labiau mano ir apie mane, nei jums ir apie jus. man tiesiog labai patinka žmonės be apsauginių šarvų, nes kažkada ir aš nusiėmiau savus, pastačiau juos į kampą, nužvelgiau ir nuo tada labai retai vėl pasimatuoju. bet kažkaip jie man ir nebetinka. aš tik pacituosiu, kaip geriausiai man yra tekę save apibūdinti ir tuo viską ir pabaigsiu šįkart
„ir nors buvo ir yra visko, bet nepaisant to, manęs gyvenimas neužgrūdino ir aš neužsiauginau storos odos. aš esu jautri virpančiai šviesai ir tikiu meile tiek iš pirmo, tiek iš šimtastūkstantojo žvilgsnio. kitaip nemoku ir mokėt nenoriu.“
su meile ir be šarvų,
Ona

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *